Gyvūnus irgi kankina nuobodulys

Įdomu, ar narvuose laikomi žiurkėnai nuobodžiauja? Tai visai tikėtina, ypač jei tie graužikai nieko neveikia ištisą dieną. Taip skelbia Guelph Universiteto mokslininkai. Jie atliko pirmąjį mokslinį tyrimą, kurio dėka įrodė, kad uždaryti gyvūnai nuobodžiauja. Tyrimo autoriai tikisi, kad rezultatai skatins geresnes nelaisvėje auginamų gyvūnų laikymo sąlygas.

Jau anksčiau svarstyta apie tai, kaip būtų galima įvertinti gyvūnų nuobodulį moksliškai, tačiau dabar pirmąjį kartą ši idėja įgyvendinta praktiškai. Žinoma, jog pastovioje, nesikeičiančioje aplinkoje (pvz. kalėjimuose) gyvenantys žmonės jaučia nuobodulį ir teigia, kad yra labai motyvuoti siekti stimuliacijos (kokios nors veiklos). Tačiau gyvūnai negali savo savijautos apibūdinti žodžiais, taigi tenka ieškoti kokio nors objektyvaus pagrindo, kuris ir padėtų išsiaiškinti, ar nuobodžiaudami jie aktyviau ieško dirgiklių.

Mokslininkai nusprendė stebėti nelaisvėje auginamas audines. Kaip dirgikliai naudoti įvairūs objektai – nuo malonių iki nepageidaujamų dalykų (pvz. gyvūnų sugavimui naudojamos pirštinės). Dalis tyrime dalyvavusių gyvūnų buvo apgyvendinti mažuose, plikuose narvuose, dalis – dideliuose „pagerintuose“ narvuose, kur netrūko įrangos ir linksmybių - vandens telkinių, koridorių, daiktų kramtymui ir bokštų laipiojimui.

Mokslininkai pastebėjo, kad uždarose, tuščiose erdvėse laikomi gyvūnai dirgiklių - net jei tai bauginantys objektai – ieškojo tris kartus aktyviau, be to, ir tyrinėjo juos ilgiau. Šie gyvūnai taip pat ėdė daugiau skanėstų, net jei gaudavo tiek pat maisto kiek ir audinės „pagerintoje“ aplinkoje. Kai nebūdavo testuojamos, tuščiuose narvuose laikomos audinės didesnę laiko dalį praleisdavo gulėdamos ir nieko neveikdamos. Tie gyvūnėliai, kurie daugiausia laiko praleido būdraudami, tačiau nejudėdami, parodė entuziastingiausią susidomėjimą dirgikliais.

Sunku atsakyti, ar audinėmis bei kitiems gyvūnams nuobodu būna taip pat, kaip ir žmonėms, kadangi išmatuoti subjektyvios patirties negalima. Tačiau galima numanyti, jog, kaip ir nuobodžiaujantys žmonės, gyvūnai tokioje situacijoje atrodo apatiški, o atsiradus galimybei, noriai imasi bet kokios formos simuliacijos.
    

Tyrimas svarbus ne tik popieriuje. Neįtikėtinai mažai žinoma apie nuobodulį, nors jis susijęs su didelėmis neigiamomis pasekmėmis sveikatai ir gerovei. Galimybė tirti nuobodžiaujančius gyvūnus - svarbus žingsnis stengiantis suprasti nuobodulio priežastis ir pasekmes bei rasti būdų, kaip sumažinti jo sukeltas problemas.

 

 

Parengta pagal Rebecca K. Meagher, Georgia J. Mason. Environmental Enrichment Reduces Signs of Boredom in Caged Mink . PLoS ONE , 2012; 7 (11): e49180 DOI: 10.1371/journal.pone.0049180