Praktiškai visi patvirtins, kad socializacija jaunam, besiformuojančiam šuniui yra labai svarbi. Tačiau nereikia suprasti, kad tai - nepasiruošusio jauno gyvūno sviedimas tiesiai į įvykių šėlsmą. Paauglio šuniuko nuvežimas pas šunų „chebrą“ ir pliurpimas sėdint ant suoliuko bei stebint bėgiojančius šunis taip pat nebus socializacija. Socializacija nebus ir bailaus mažylio tįsimas kavinėn, kur aplinkinių prašysite jį paglostyti.
Vykstant natūraliai socializacijai, šalia šuniuko būna mama, ir taip jie drauge (be to, dažnai ir su kitais broliukais bei sesutėmis) sąveikauja su naujais dalykais. Tai vyksta saugiu būdu, o savalaikis gyvūno išsivystymas leidžia tą padaryti. Šuniukų mama jaučiasi gerai, ji žino, kad sąveikos saugios ir ji nesiekia savo palikuonių supažindinti su pavojingais dalykais. Šuniukai tuo metu būna drąsūs ir smalsūs. Maždaug 12 - 14 savaičių amžiaus šuniukai nujunkomi ir nuo mamos atsiskiria, tad po šio laikotarpio nauji dalykai jau pasitinkami su nepasitikėjimu ir baime. Buvimas pernelyg atviru naujovėms tuo metu gali sukelti pavojų gyvybei ar sveikatai, tad toks išgyvenimo mechanizmas pilnai suprantamas ir naudingas.
Normalios raidos metu kalė gali palikti mažylius vienus – ji turi maitintis, mankštintis, užsiimti tualeto reikalais. Paprastai laikui bėgant mažyliai paliekami vis ilgiau. Šuniukai supranta, kad buvimas be motinos – normalus dalykas. Taip jų nepriklausomybė auga pamažu, o ne staiga. Dėl to dažnai gali kilti problemų tais atvejais, kai veislynuose kalės verčiamos nuolat būti su šuniukais, o po to vieną dieną tie atskiriami ir iškeliauja į naujus namus, kuriuose pradeda patirti „ūmius“ ir bauginančius socializacijos ritualus.
Pradėjus socializuoti jauną gyvūną, kuris yra atskirtas nuo mamos ir broliukų bei sesučių, naujos patirtys turi būti naudingos, o mažylis atsipalaidavęs. Negalima jo versti bendrauti su aplinkiniais, jam turi likti galimybė pasirinkti. Gąsdinanti patirtis sukelia norą vengti naujovių, o ateityje gali nulemti fobijų atsiradimą. Veislyno aplinkoje idealias sąlygas socializacijai sukurs veisėjas, sugebantis paruošti šuniukus naujiems namams. Kai kurie dalyvauja specialiose programose, kuriose šuniukai ruošiami pagal specialius tvarkaraščius, tačiau geriausia atsižvelgti į visus gyvūno pojūčius. Šuniukai turi susidurti su kuo daugiau paviršių, kliūčių, neįprastų garsų, kvapų, maisto faktūrų, foniniu triukšmu ir vaizdais. Jie turi sutikti daugybę žmonių, gyvūnų, susidurti su skirtingomis aplinkomis. Deja, ne visada šunyčiai auga idealioje aplinkoje – neretai jų motinos patiria stresą. Vien faktas, kad šuniukai yra iš veislyno, negarantuoja, kad jų socializacija atlikta teisingai. Kalės patiriamas stresas vaikingumo metu ir auginant šuniukus atsiliepia vėlesniam palikuonių gyvenimui. Įsigyjant šuniuką reikia įsitikinti, kad jo mama gerai maitinama, prižiūrima, yra emociškai stabili ir gerai reaguoja į savo šuniukus.
Negalima šunyčio, kuris neseniai atkeliavo į naujus namus, iškart temptis į judrią gatvę ar renginį, ypač jei nekreipiate dėmesio į jo būseną, „neskaitote“ jo kūno kalbos – tai gyvūną gali tik išgąsdinti. Net labai geros, stabilios psichikos šunį su naujais dalykais supažindinti reikia laipsniškai. Nespauskite šuniuko, jei jis vengia susidūrimo su naujais dalykais. Pvz., patys paimkite į rankas nematytą daiktą, pasistengdami elgtis linksmai ir neišgąsdinti, arba patys prieikite prie keisto dalyko (naujos šiukšlinės gatvėje). Naujai sutikti žmonės neturi šuniuko glostyti per prievartą. Jie gali pasiūlyti skanėstų, tačiau šuniukas turi turėti galimybę pasirinkti, ar nori prieiti, ar ne. Nebauskite šuniuko už parodytą netinkamą elgesį (pvz., jei jis aplos nepažįstamąjį), kadangi ateityje tai gali sukelti priešingą efektą – šuo gali tapti agresyvus tam tikriems objektams, pvz., moterims su skrybėlėmis.
Supažindinant šuniuką su kitais šunimis, geriausia, jeigu juos pažinosite – venkite agresyvių keturkojų. Mažylis turi išmokti tinkamai bendrauti su aplinkiniais. Pirmojo susitikimo metu leiskite apsiuostyti, ir jei mažylis į naują draugą reaguoja ramiai, draugiškai – pagirkite jį.
Negalima šuns ir pernelyg saugoti – vengimas išvesti jauną keturkojį laukan, susidurti su išoriniu pasauliu taip pat labai pavojingas. Tarp keturių sienų augantis šunytis vėliau bijos ir ginsis nuo bet ko – ar tai būtų nauji draugai, ar praeiviai. Jeigu renkatės auginti šunį taip, kad jis daugiau laiko praleis namuose, kvieskitės į juos kuo daugiau svečių, būtų puiku, jei ir su augintiniais.
