Temperatūrai peršokus į minuso pusę, šunis reikia atidžiau prižiūrėti – juk nenorime prišaukti papildomų sveikatos problemų ar net grėsmės gyvybei. Nesvarbu, ar šuo laukan išeina vos porai minutėlių, ar dūksta kelias valandas, ar ten gyvena nuolat - turite pasiruošti, kad išvengtumėt šalto oro pavojaus sveikatai.
Būkite atidūs pasivaikščiojimų metu. Jei šuo staiga pradeda šlubuoti, patikrinkite tarpupirščius - gal ten prilindo ledukų ar sniego, gal reikia įtrūkusias, paraudusias vietas patepti specialiu tepalu ar pėdučių vašku (juk ir savo veido bei rankų oda žiemą rūpinamės labiau). Kai kurie šunys tiesiog nepakenčia šalčio ir pradeda šlubuoti nuėjus kelis šimtus metrų nuo namų. Jei augintinis labai jautrus, galite nupirkti batelius, kad apsaugotumėt jo kojas nuo šalčio, ledo ar druskų. Tik įsitikinkite, kad tie bateliai tinkamo dydžio. Atsiminkite - kojinės tinka tik namams, lauke jos per greit sušlampa.
Nupirkite rūbą. Dalis šunų bus laimingesni, jei lauke galės bėgioti su šiltu rūbu. Šuo šuniui nelygus – vienas drebėti ima vos papūtus vėsesniam vėjeliui, o kitam ir -30 laipsnių nebaisu. Drabužis – nieko baisaus, tik atsiminkite – tai negali būti paprastas megztukas, kuris greit „prisisiurbs“ drėgmės ir labiau kenks negu padės.
Nepalikite šuns automobilyje. Apie vasaros pavojus visi gerai žinome. O kaip būna žiemą?.. Na, tai tas pats, kaip gyvūną patupdyti į šaldytuvą.
Pasirūpinkite lauke gyvenančiu keturkoju. Jei didesnę laiko dalį jis leidžia lauke, turite atitinkamai įrengti jo žiemos būstą. Žinoma, esant dideliems šalčiams saugiausia gyvūną laikyti namo viduje, tačiau tai ne visada pavyksta, o kai kuriais atvejais staigūs temperatūrų svyravimai gali būti dar pavojingesni negu nuolatinis tupėjimas lauke. Pasistenkite, kad šuns būstas būtų apšiltintas, kad keturkojis negulėtų ant plikos žemės (geriausias paklotas - šiaudai) ir visada turėtų neužšalusio vandens, kad jo gyvenamas plotas būtų uždengtas nuo vėjo ir kritulių. Kai kurie žmonės įrengia šunų būstus, kurie dalinai būna lauke, dalinai patalpose.
Laikykit chemikalus toliau nuo šuns. Antifrizas - skanus, saldus, tačiau mirtinai pavojingas skystimukas. Tad išvalykit bet kokias balutes, o pačias talpas laikykite saugiose vietose. Druska, naudojama takams barstyti, labai dirgina šuns pėdas, tad prieš kiekvieną pasivaikščiojimą patepkite pėdutes apsauginiu vašku, o grįžę namo - jas gerai nuvalykite.
Svarbu sočiai paėsti. Jei šuo daug laiko praleidžia lauke, šerkite jį kaloringiau. Galite jam duoti keletą porcijų įprasto maisto, pridėti riebalų. Pasistenkite drastiškai nekeisti raciono, kadangi tai gali sukelti virškinimo sutrikimus, kurie per šalčius nėra gerai.
Rūpinkitės jautria oda. Žiemą šunų, kaip ir žmonių, oda sausėja, dažniau pleiskanoja. Nemaudykite šuns taip dažnai kaip vasarą, kadangi tai pašalina natūralius odos aliejus. Jeigu jau maudysite, naudokite drėkinančius šampūnus, kartais gali prireikti ir papildomos kosmetikos, pvz., odą drėkinančių lašiukų ar purškiklių.
Jei šuo pabėgs, padidinkite galimybę jį kuo greičiau grąžinti namo. Greičiausias būdas – ant antkaklio pakabinti pakabuką su informacija apie jus. Jei šuo ženklintas, patikrinkite, ar veikia mikroschema bei ar internetinėje duomenų bazėje rodoma teisinga informacija. Jei šuo dings, tai padidins tikimybę jam greičiau grįžti namo.
