Vilkai nuolat suprantami neteisingai – jie laikomi arba itin pavojingais naikintinais žvėrimis-kenkėjais, arba mistifikuojami, paverčiami „mielais dideliais šunimis“ - juk dažnas romantiškai nusiteikęs gyvūnų mylėtojas svajoja kada nors auginti šį laukinį žvėrį ir džiaugtis mistine jo draugija... Nė viena iš šių nuomonių nėra teisinga. Laikant vilką kaip naminį gyvūną ir nieko nenutuokiant apie jo poreikius, kurie tikrai nemaži, gyvūnas labai kenčia.
Nors vilkai glaudžiai susiję su šunimis (šunys tėra vilkų porūšis, nuo jų atsiskyręs maždaug prieš 10 000 – 100 000 metų), su vilkais žmogui nepavyktų gyventi taip pat, kaip su šunimis. Į vilką reikia „įdėti“ daugiau darbo, jam tenka skirti itin daug vietos – nuo 25 iki 40 kvadratinių kilometrų ploto.
Vilkas – savarankiškas gyvūnas, pats atsakantis už savo gyvenimą. Šuo iš charakterio labiau primena jauną vilkiuką, o ne suaugusį vilką. Šuo žmogui atneš ryte šlepetes, nes tam buvo veistas daugybę metų, vilkas tuo tarpu mieliau šlepetes pasisavins ir gins. Be to, vilkas manys, kad katės ir kiti smulkūs gyvūnai yra grobis.
Vilkiuko auginimas
Nelaisvėje auginami vilkiukai nuo motinos atskiriami 14 – 21 gyvenimo dienomis. Vilkų mažyliams lyginant su šuniukais reikia daugiau socializacijos ir į ją jie nustoja reaguoti būdami 19 d. amžiaus (tuo tarpu šuniukai gali būti socializuojami iki kol sulaukia 10 sav. amžiaus). Pirmus 4 gyvenimo mėnesius vilkiukai turi būti laikomi atskirai nuo suaugusių šuninių šeimos atstovų, išskyrus keletą trumpų susitikimų kas savaitę – taip jiems paprasčiau įsilieti žmonių visuomenėn. O štai šuniukai turės elgesio anomalijų, jei vaikystę praleis be gentainių.
Kadangi vilkės piene, lyginant su kalės, yra daugiau aminorūgšties arginino, vilkiukams netiks šuniukų pieno pakaitalai , jiems teks duoti arginino papildų. To nepadarius, gali išsivystyti didelę apakimo riziką kelianti katarakta.
Vilkiukas suauga...
Vilkiukai lengvai priima žmones kaip vedlius. Čia nieko keisto – laukinių vilkų pasaulyje vilkiukų išlikimas priklauso nuo besiveisiančios poros dominavimo. Deja, vilkiukai suauga, o subrendę lytiškai turi stiprų grobio instinktą, polinkį saugoti savo teritoriją ir gali rodyti agresiją mažiems gyvūnams ar vaikams. Tikru vilku negalima pilnai pasitikėti šalia esant mažiems vaikams, kadangi jų stiprus plėšrūno instinktas. Šis elgesys svarbus vilkų išlikimui, jis negali būti pašalintas socializuojant ar mokant. Geriausiu atveju šis elgesys gali būti slopinamas.
Vilkai turi stiprų norą kilti gaujos hierarchijoje, tik dominuojanti pora gali veistis, todėl sulaukę brandos jie instinktyviai bando ginčytis dėl savo vietos gaujoje. Gamtoje pilnametystės sulaukę vilkai paprastai palieka gaują, tačiau nelaisvėje tai neįmanoma, o konfliktų vengimo elgesys – ne išeitis. Dėl tokio scenarijaus nėra nieko keisto, kad vilkai kartais puola savo savininkus ar jų artimuosius.
|
Dažnai tarp nelaisvėje auginamų vilkų ir jų savininkų kyla komunikacijos ir elgesio nesusipratimų. Vilkas su žmogumi elgiasi kaip su kitu vilku. Pažiūrėje dokumentinių filmų galite pamatyti, kad vilkai dažnai draugiškai kramsnoja vieni kitų snukius. Tą patį jie bando daryti ir žmonėms, kas dažnai neteisingai suprantama kaip agresyvus elgesys ar bandymas įkąsti į veidą. |
 |
Nelaisvėje laikomi vilkai gan bailūs ir vengia akių kontakto su žmonėmis, išskyrus savo savininkus, be to, neklauso kitų žmonių duodamų komandų. Jie paprastai bando išeiti iš patalpos ar kur nors pasislėpti, kai ten patenka žmogus. Kai kuriuose laukinės gamtos centruose prižiūrėtojams draudžiama eiti į vilkų aptvarus tais atvejais, kada gyvūnai gali pastebėti žmonių pažeidžiamumą (pvz., dėl peršalimo).
Vilko poreikiai
Net iš pažiūros draugiškas vilkas turi būti gydomas atsargiai, kadangi nelaisvėje esantys vilkai žmones laiko kitais vilkais ir gali pulti ar kąsti tokioje situacijoje, kurioje taip elgtųsi su kitu vilku.
Įprastas naminių gyvūnų ėdalas vilkui nepakankamas, kasdien jam reikia 1 – 2.5 kg mėsos su kaulais, oda ir kailiu, kad būtų patenkinti jo mitybos reikalavimai. Vilkai gali saugoti savo ėdalą nuo žmonių.
Fizinės veiklos vilkams reikia daugiau negu šunims, dėl to jiems sunkiai sekasi gyventi miesto vietovėse. Dėl talento mokytis stebint jie greit išmoksta pasprukti iš aptvarų, be to, jiems tenka nuolat priminti, kas čia šeimininkas.
Vilkų dresavimas
Nors vilkus galima dresuoti, juos mokyti ne taip paprasta, kaip šunis. Paprastai jie prastokai reaguoja į metodus, susijusius su baime ar prievarta. Vilkai geriausiai reaguoja į teigiamą motyvaciją ir apdovanojimus, nors paprastai pagyrimo neužtenka, kaip kad šunims. Kitaip negu šunys, vilkai labiau linkę reaguoti į rankų signalus, negu balso. Nors jie sunkiau kontroliuojami negu šunys, mokyti juos lengva esant tinkamai motyvacijai. Deja, net ir tada, kai tinkamas elgesys buvo pakartotas keletą kartų, vilkui gali pasidaryti nuobodu ir jis nekreips dėmesio į tolesnes komandas – taigi dresuojant šį gyvūną svarbu ir savininko išmonė bei gebėjimas sudominti gyvūną.
 |
Nelaisvėje laikomi vilkai darbui netinka taip kaip šunys. Vokiečių vilkų biologas Erik Zimen kartą išbandė kinkinių komandą, sudarytą vien iš grynų vilkų. Bandymas patyrė fiasko, kadangi vilkai buvo labiau linkę kovoti negu šunys ir ignoravo daugelį komandų. Nors va eksperimentai Permėje parodė puikią vilkų uoslę – didelė dalis hibridų mokymų metu tikslą suseka per 15 – 20 sekundžių, kai policijos šunys tam sugaišta 3 – 4 minutes. |
Atgal į gamtą kelias uždarytas...
Kai kurie kaip naminiai gyvūnėliai auginami vilkai būna užmigdomi arba paleidžiami „atgal į gamtą“, nors ten dažniausiai badauja arba būna užmušami vietinių teritoriją valdančių vilkų. Atminkite, kad prijaukintas vilkas negali būti grąžinamas laisvėn, kadangi jis praradęs medžioklės įgūdžius. Be to, išmesti ar pabėgę į laisvę prijaukinti vilkai gali kelti pavojų žmonėms ir naminiams gyvuliams, kadangi kitaip negu laukiniai vilkai, jie būna praradę natūralų baikštumą.
|
Daugelyje valstybių ar regionų vilkų auginimą riboja specialios taisyklės, kontroliuojančios jų įsigijimą ir laikymą. Didžiojoje Britanijoje vilkų laikymas griežtai prižiūrimas pagal 1976 m. Priimtą Pavojingų laukinių gyvūnų aktą. JAV vilkų laikymas draudžiamas 1973 m. Nykstančių rūšių įstatymo. Lietuvoje pilkasis vilkas neįeina į draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąrašą, mūsų šalies laukinių gyvūnų laikymą prižiūri šios taisyklės. |
 |
