Aktyvi veikla su... triušiu!

Būna, kad norisi auginti kokį nors gyvūnėlį, tačiau įprastiems gyviams - šunims ar katėms - nėra galimybių (ar noro). Tokiu atveju galima rinktis ne tokį reiklų augintinį, pvz., triušį. Jie neatima tiek daug laiko, tačiau nėra nuobodūs. Su jais galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – štai užsienyje vyksta triušių vikrumo (Agility) ir šuolių varžybos. Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje tos varžybos tokios populiarios, kad į jas susirenka po 200 dalyvių. Lietuvoje apie jas girdėti neteko, tačiau, net jei nesvajojama apie didžiąją areną, visada galima treniruotis savo malonumui ar rengti mini varžybėles tarp pažįstamų... o galbūt netgi tapti šių renginių pradininku mūsų šalyje.

Varžybų istorija

Triušių Agility primena šunų vikrumo varžybas, tik įranga, žinoma, pritaikyta ilgaausiams. Šunų Agility pirmą kartą pristatyta Crufts parodoje 1978 metais, ji mėgdžiojo jojimą su žirgais įveikinėjant kliūtis. Pristatymas tikrai pavyko – su laiku Agility tapo viena populiariausių šunų sporto šakų, įtraukė ir kitų gyvūnų mylėtojus. Dabar organizuojamas kačių, žiurkių, triušių Agility varžybos.

Triušių šuolių varžybos dar vadinamos triušių konkūrais. Svarbiausia čia įveikti keletą kliūčių, tokių kaip šuoliai į aukštį ar tolį. Šuolių varžybose triušiai paprastai vedami su pavadėliais, o Agility laksto laisvai, kadangi pavadžiai kai kur trukdytų. Šuolių varžybų tėvynė – Švedija, pirmasis triušių klubas jas ten organizuoti ėmė 1970 metais. Taisyklės pasiskolintos iš žirgų sporto, o vėliau pakoreguotos. 1987 metais Stokholme įvyko pirmasis Nacionalinis Čempionatas, susidomėjimas šiuo sportu pradėjo augti ir lyg grybai po lietaus ėmė dygti nauji klubai. Vėliau prie šio sporto prisijungė Norvegija, Suomija, Vokietija, JAV, Australija.

Triušiai rekordininkai

Guinnesso rekordų knygoje 1997 metais įrašytas aukščiausias triušio šuolis – 99,5 cm. Šį aukštį įveikė juodai baltas triušis iš Danijos, vardu Mimrelunds Tösen. 2013 m. šį rekordą, iššokęs 100 cm, pagerino Snöflingans (Super Champion) Majesty of Night „Aysel“ iš Švedijos. Ilgiausio šuolio rekordas priklauso Yaboo iš Danijos, 1999 m. nušokusiam 3 m.

 

Reikalavimai triušių šuolių ir vikrumo varžybų dalyviams

Tiek vikrumo, tiek šuolių varžybose iš esmės dalyvauti gali visi triušiai, tačiau kai kuriems gali kilti tam tikrų problemų. Mažiems triušiams sunku įveikti didesnes kliūtis. Itin stambūs patiria per dideles apkrovas nusileidimo metu, kas kenkia jų sąnariams, gresia traumomis. Be to, stambiems triušiams trūksta vikrumo, tad Agility varžybų jie nelaimės.

Ilgakailiams triušiams, jei jie neapkirpti, varžytis neleidžiama. Toks kalis blogina manevringumą, prastina regą, gali įsipainioti kliūtyse. Bėda ir su plikais triušiais – jie gali tiek sušalti, tiek perkaisti, be to, susižaloti, kadangi kailis atlieka apsauginę funkciją (o triušių oda labai lengvai pažeidžiama).

Dalyvauti rizikinga ir gyvūnėliams itin ilgomis ausimis – jos gali kliūti už kliūčių, ant jų gali užlipti pats gyvūnas.

Idealus varžybų triušis turi ilgas, stiprias, raumeningas kojas ir ilgą nugarą. Skandinavijoje dauguma besivaržančių triušių - mišrūnai, kurių tėvai gerai pasirodė varžybose. Dauguma renkasi apie 3 kg sveriančius triušius.

Norint dalyvauti varžybose, triušis turi būti sveikas, kastruotas (sterilizuotas). Jį reikia tinkamai prižiūrėti, jis negali bijoti žmogaus rankų, bandyti pasprukti. Triušio hendleriui turėtų būti bent 14 metų. Pavadėliai naudojami mokymuose arba situacijose, kur būtina užtikrinti saugumą.

Pasiruošimas varžyboms

Labai naudinga, jei triušis prieš treniruotes jau bus praėjęs dresūros kursą (apie tai rašėme čia), tada bus lengviau su juo susikalbėti. Jis turi būti socialus, geriausia – augintas nuo mažens, pratintas prie rankų. Šokinėti ilgaausiai mokomi nuo 4 mėn. amžiaus.

Norint pradėti ruoštis šuolių varžyboms, pirmiausia teks triušį pripratinti prie pavadėlio. Kada taip vedžiojamas jis jausis gerai, mokinkite įveikti neaukštas kliūtis. Iš pradžių su kliūtimi gyvūnas turi susipažinti, ją apuostyti. Peršokus kliūtį jis skatinamas skanėstu, pagiriamas. Kai triušis gerai įveikia nedidelę kliūtį, ją po truputį aukštinkite.

Sportuojančius triušius būtina teisingai šerti. Jiems reikia kokybiškų pašarų, šieno, šviežių daržovių, vaisių. Peršertiems triušiams šokinėti negalima, jiems bus per sunku, gresia traumos.

Puiku, jei pavyks rasti bendraminčių, turinčių triušių, ir drauge juos treniruoti. Taip gyvūnai pripras prie kitų gyvūnų, įvairių vietų, triukšmo, žmonių, išmoks koncentruotis varžybų metu.

Treniruotėms tinka net mažas plotas. Bent pradžiai jis tegul nebūna apžėlęs viliojančia žole, nes triušis mieliau bandys jos paskanauti, o ne užsiiminės šokinėjimu. Plotas turi būti tvarkingas, jei tai pieva - žolė trumpai nupjauta. Treniruočių įranga turi būti tvirta, saugi, pagal triušio dydį, lengvai valoma, be aštrių briaunų.