Šunys mūsų krašte gyvena bent nuo X a. pab., mezolito laikų. Daugelyje neolito bendruomenių archeologai aptiko šių gyvūnų kaulų. Nors XIII - XIV a. radiniuose jie sudaro vos 1 proc. naminių gyvūnų kaulų, tačiau tai galimai rodo ne mažą šunų kiekį, o faktą, kad mūsų protėviai jų nevalgė - nugaišusius greičiausiai užkasdavo toliau nuo gyvenviečių.
Turbūt pirmasis šunis XIII a. baltų visuomenėje paminėjo Henrikas Latvis. Jis nurodė, kad tyčiodamiesi iš krikščionių apgultieji lybiai ir latviai mėtė į anuos paaukotus šunis bei ožius. XI a. kryžiuočių metraštininkai minėjo, kad kartu su mirusiuoju...
Šunys mūsų krašte gyvena bent nuo X a. pab., mezolito laikų. Daugelyje neolito bendruomenių archeologai aptiko šių gyvūnų kaulų. Nors XIII - XIV a. radiniuose jie sudaro vos 1 proc. naminių gyvūnų kaulų, tačiau tai galimai rodo ne mažą šunų kiekį, o faktą, kad mūsų protėviai jų nevalgė - nugaišusius greičiausiai užkasdavo toliau nuo gyvenviečių. Turbūt pirmasis šunis XIII a. baltų visuomenėje paminėjo Henrikas Latvis. Jis nurodė, kad tyčiodamiesi iš krikščionių apgultieji lybiai ir latviai mėtė į anuos paaukotus šunis bei ožius. XI a. kryžiuočių metraštininkai minėjo, kad kartu su mirusiuoju...