Alpakos
Alpakos kilusios iš Pietų Amerikos, paplitusios Ekvadoro, Peru, Čilės, Šiaurės Bolivijos, Andų kalnuose. Prieš kolonizaciją jos naudotos ritualuose ir religinėse praktikose, mėsai, rūbams, vaizduotos mene. XVI a. ispanų konkistadorai išnaikino per 90 proc. pradinės alpakų populiacijos, bet dėka atšiauriose Altiplano kalnu plynaukštėse gyvenančių vietinių indėnų nedidelis skaičius šių gyvūnų išliko.
Alpakų yra dvi veislės: Suri (sudaro mažąją dalį populiacijos) ir Huacaya (sudaro 93 proc.). Huacaya kerpamos vieną kartą metuose. Jų vilna tanki, pūkuota, švelni, plaukas trumpas, tiesus arba lengvai banguotas. Suri vilna gali būti labai ilgo plauko ir panaši į šilkines plaukų sruogas, krentančias banguotomis virvelinėmis sruogomis, plaukas laužtos struktūros. Ši alpakų rūšis sutinkama rečiau, nes jų vilna kalnuose neapsaugo taip gerai nuo šalčio kaip Huacaya vilna.
Alpakos gyvena bandomis, kurias sudaro patelės, dominuojantis patinas ir jų jaunikliai. Šie žolėdžiai gana lengvai prijaukinami ir labai draugiški su žmonėmis. Atrytu skrandžio turiniu spjaudosi retai, nebent yra išsigandusios (pvz., kam nors netikėtai artinantis, ypač iš užpakalio), arba taip išreiškia nepasitenkinimą kitu bandos nariu.
Kaip prisitaikymas išvengti vidinių parazitų alpakoms būdingos bendros mėšlo krūvos. Patinai dažniausiai švaresni nei patelės, turi mažiau mėšlo krūvų. Patelėms būdinga tai, kad vienai nuėjus tuštintis, kitos seka jos pavyzdžiu. Dėl polinkio tuštintis į mėšlo krūvas alpakas galima laikyti kaip augintinius namuose. Tai labai patogu, užtikrina higienos reikalavimus, nes ekskrementus lengva surinkti, jie yra gera trąša ir gali būti tiesiai įterpiami į dirvą prie kultivuojamų augalų.
Alpakas baltyminiais pašarais (pvz., skirtais karvėms) reikėtų šerti atsargiai. Fiziologiškai jos turi aukštesnį šlapalo kiekį kraujyje, tad per didelis kiekis baltymų gali sukelti sveikatos problemas. Kol kas šis mechanizmas dar nėra mokslininkų pilnai išanalizuotas.
Lamos
Pietų Amerikoje Lamos naudojamos kaip nešuliniai gyvuliai, auginamos mėsai ir vilnai. Suaugusi lama yra 1,7-1,8 m aukščio ties galva, sveria 130-200 kg. Lama gali 8 - 13 km nešti apie 25 - 30 proc savo kūno svorio.
Vadinamosios "klasikinės" lamos yra trumpavilnės Ccara ir vidutinio ilgio vilną turinčios Curaca, nors dažnai abi jos vadinamos vienu Ccara pavadinimu. Jos laikomos klasikinėmis, kadangi prieš importus iš Pietų Amerikos pirmosios lamos Jungtinę Karalystę XIX a. pasiekė iš Ccara (Carka, Peru). Ilgą laiką šis tipas buvo vienintelis Europoje. Iš tiesų 70 proc. pasaulio lamų gyvena Bolivijoje ir turio vidutinio ilgio ar ilgą vilną. Net Peru vadinamosios "klasikinės" lamos sudaro 50 proc. populiacijos.
Labiau apžėlusios lamos skirstomos į "sunkaus" kailio Tapada su gausia vilna ant kūno ir šiek tiek ant galvos bei žemiau kelių, ir gausiai vilna padengtas Lanuda, kurių galvos bei kojos taip pat apžėlusios.
Tinkamai socializuotos (iškart po nujunkymo) lamos būna draugiškos ir malonios. Jos smalsios ir mielai bendrauja su žmonėmis. Tačiau maitintos iš buteliuko ar persocializuotos lamos gali būti labai sunkiai suvaldomos, nes elgiasi su žmonėmis kaip su kitomis lamomis, spardosi, spjaudosi, stumdosi.
Lamos gali būti naudojamos saugoti avių, ožkų ar alpakų bandas. Jos greitai pastebi pavojų ir perspėja bandą, ją pergina į saugesnę vietą arba aktyviai išveja plėšrūną, spardosi. Lamos efektyviai apsaugo tik nuo pavienių plėšrūnų, o ne gaujų. Saugojimui naudojama viena lama, kadangi keletas lamų labiau prisiriša ne prie bandos, o prie viena kitos.
Lamos gali vartoti žemesnės kokybės produktus su daug celiuliozės. Ilga storoji žarna leidžia iš maisto pasisavinti itin daug vandens. Tai privalu sausame klimate.
Lamų ir alpakų skirtumai
Lamos ir alpakos priklauso kupranugarinių (lot. Camelidae) šeimai. Lamos laikomos domestikuota guanako, o alpakos – vikunijos forma. Lamos už alpakas didesnės (lama sveria 130 – 200 kg, alpaka – 48 – 84 kg). Alpakos paprastai brangesnės, tačiau ne visada vertingesnės.
Alpakos turi trumpas ausis, lamų jos ilgesnės, bananų formos. Lamų snukiai ilgesni, alpakų kiek bukesni.
Alpakų vilna smulkesnė negu lamų, taip pat jos gamina daugiau vilnos, kuri pasižymi didesne spalvų įvairove. Alpakoms būdinga nuoseklesnė viso kūno spalva. Lamos dažnai neturi tiek daug plaukų ant galvos ir snukio kaip alpakos.
Kodėl lamos ir alpakos tinka terapijai?
Gyvūnų asistuojamoji terapija - tai reabilitacinė (palaikomoji) kryptinga, turinti tikslą intervencija, kuri kyla iš žmonių ir gyvūnų sąveikos. Gyvūnų terapija sprendžiamos įvairios medicinos, psichologinės ir socialinės reabilitacijos problemos. Gyvūnų terapija gali būti naudojama ne kaip gydymo priemonė, o kaip papildoma gydymo ir slaugos sritis.
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad žmogaus ir gyvūnų sąveika gali sumažinti streso lygį, veiksmingai pagerinti pasitikėjimą savimi bei gyvenimo kokybę. Įrodyta, kad skirtingų rūšių gyvūnai gali turėti skirtingą poveikį žmonių sveikatai, todėl yra būtina toliau tirti kokio masto kontaktas su naminiais gyvūnais padės ugdyti savarankiškumą bei bus veiksmingas gerinant gyvenimo kokybę.
Tikima, kad gyvūno buvimas šalia padidina paciento motyvaciją sveikti. Dėka terapijos su gyvūnais pastebimi ir kiti teigiami pokyčiai - sunormalėja kaujospūdis, sumažėja nerimas, mažėja socialinė atskirtis.
Autizmu sergantys vaikai, kuriems sunku reikšti jausmus, bendraudami su gyvūnais gali be žodžių parodyti, ką jaučia. Svarbiausia, kad ryšys yra abipusis. Tai padeda atsipalaiduoti psichologiškai, skatina ir motyvuoja atlikti rodomus pratimus, atsikratyti baimių, padeda padeda susikoncentruoti, išmoko bendrauti. Atliekant tyrimą, kurio metu autizmu sergantiems vaikams taikyta lamų terapija, pastebėta, kad vaikai pradėjo daugiau kalbėti, pagerėjo jų socialinės sąveikos.
Užsiėmimai su alpakomis ir lamomis grindžiami ramia šių gyvūnų prigimtimi dirbant su specialiųjų poreikių vaikais bei suaugusiaisiais. Užsiėmimai galimi tiek mažomis grupelėmis, tiek individualiai. Lietuvoje šiuo metu yra galimybė tik apsilankyti alpakų ūkiuose.
Lamų ir alpakų asistuojama terapija tinka:
-
autizmu sergantiems vaikams
-
turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD)
-
esant Dauno sindromui
-
turint psichikos sutrikimų
-
stresą ir nervų sistemos sutrikimus išgyvenantiems asmenims
-
onkoterapijoje
-
sergant hipertenzija
-
sergant depresija
-
esant judėjimo sutrikimams
-
esant cerebriniam paralyžiui.
Užsiėmimus galima atlikti įvairiose vietose:
-
senelių namuose
-
mokyklose
-
dienos centruose
-
bibliotekose
-
pataisos įstaigose
-
reabilitacijos įstaigose
-
stovyklose.
Alpakos kaip terapiniai gyvūnai naudojamos nuo 1980-ųjų - pirmiausia Anglijoje, vėliau vokietijoje, Šveicarijoje, JAV, Lenkijoje ir kitose šalyse.
Kas vyksta terapijos metu priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tipiškos veiklos rūšys - maitinimas, šėrimas, vedžiojimas, glostymas. Lamos bei alpakos gali būti pritaikomos vežimėlių traukimui, ant jų nugarų galima jodinėti. Jas galima vesti kliūčių ruožu (tuneliais, lankais), tai skirta propriocepcijos ir vestibuliarinio aparato lavinimui. Šukavimas ir maitinimas, glostymas, apsikabinimai gerina sensoriką ir motorinius įgūdžius, atpalaiduoja, skatina geras emocijas. Treniravimas, prašymas bendrauti su tam tikru gyvūnu, kalbėjimas su juo ir kalbėjimas apie juos lavina kalbos įgūdžius.
Edukaciją su šiais gyvūnais gerina kognityvines funkcijas, daro mokymosi procesą efektyvesniu. Galima ir nespecifinė ar netikslinė veikla, kai nėra siekiama konkrečių tikslų, tiesiog naudojamasi kasdienybės sukurtomis situacijomis, paprastai tai būna tokį gyvūną auginant ar užsukant į ūkį, kurie jie auginami - šiuo metu Lietuvoje galimi tik tokio tipo užsiėmimai.
Terapijoje naudojamos lamos ir alpakos turi sugebėti:
-
Kurį laiką stovėti ramiai.
-
Leisti liesti save rankomis.
-
Įvairiose situacijose išlaikyti ramybę,
-
Būti lengvai transportuojamas.
-
Mokėti vaikščioti skirtingais paviršiais.
-
Pirmenybė teikiama patelėms ir kastruotiems patinams.
-
Lamų ir alpakų kojos bei kanopos turi būti gerai prižiūrėtos.
Alpakos ir lamos turi išmokti pasitikėti žmonėmis. Tačiau ne visos tinka šiam darbui. Verta atsiminti ir tai, kad klientas gali rinktis gyvūną remdamasis savo patirtimi - o gyvūnas taip pat gali pats pasirinkti klientą.
Naudingas ne tik bendravimas su pačiais gyvūūnais - alpakų ir lamų vilnos gaminiai taip pat gali būti plačiai taikomi reabilitacijoje. Jie rekomenduojami tiems, kurie kenčia nuo reumatoidinio ir psoriazinio artrito, lėtinio periartikulinių audinių uždegimo, degeneracinių stuburo ligų, periferinio osteoartrito, osteoporozės, fibromialgijos, neuralgijų, cerebrinio paralyžiaus, periferinių kraujagyslių ligų, miego sutrikimų, taip pat peršalimo ligų, skeleto ir nervų sistemos ligų prevencijai.
